TOP meniu » Receptainė » Receptai pagal tipą » Receptai pagal ingredientą » Grybai žiemai » Prieskoniai grybams
     Dabar esate »» Receptainė » Grybų atsargos žiemai

    Raugintos žaliuokės

    Jums reikės: 5 kg žaliuokių,
    20 šaukštų druskos.
    Žalumynai (vyšnių lapai, juodųjų serbentų lapai, krieno lapas, krapai, česnakas) pagal skonį arba turėjimą.

    Gaminimas » Žaliuokes rūpestingai nuplaukite, o ypač smėlėtas-kelias valandas pamirkykite, trumpai pavirinkite, išpilkite ant kiaurasamčio ir dar kelis kartus perplaukite. Gerai nuvarvinkite. Molinio arba emaliuoto indo dugne sudėkite kelių centimetrų storio grybų sluoksnį, perpilkite saujele druskos, geriausia rupios, vėl sudėkite grybų sluoksnį, perpilkite druska ir t. t.

    Viršutinį sluoksnį taip pat apiberkite druska, pridenkite lentele arba lėkštele ir prislėkite akmeniu. Į indą ir po to dar galima dėti naujų grybų, bet ne ilgiau kaip 10 dienų. Rauginimui atrinkite sveikų, nepjaustytų žaliuokių-jų dydis neturi reikšmės. Indą su grybais reikėtų laikyti šaltoje vietoje. Po 3 savaičių žaliuokes jau galima valgyti.

    Jeigu indo paviršiuje atsiranda apnašų, o žaliuokės neišskiria pakankamo sulčių kiekio, reikia įpilti truputį atšaldyto virinto vandens, o viršutinį grybų sluoksnį pridengti sterilizuota marle. Žaliuokes vartojimui imkite iš gilesnio sluoksnio, o viršutinį-atidėkite, po to vėl viršuje sudėkite atidėtus grybus ir prislėkite lentele bei akmeniu. Vėsioje patalpoje grybai puikiai išsilaiko 3-4 mėnesius.
    [Atsiuntė: Internė]
    Kiti patiekalai su ingredientais: Grybai • Žaliuokės •

    Rekomenduojame žinoti

    Šakotalakštė ūmėdė

    Ūmėdžių Lietuvoje auga apie 80 rūšių. Šakotalakštė ūmėdė išsiskiria rudai žalia kepurėle, tai išskirtinai spygliuočių grybas.

    Kaip sudaromi grybų pavadinimai (lotyniški)

    Visų grybų, kaip ir kitų organizmų, vardams žymėti mokslinėje literatūroje vartojamas dvinaris (binarinis) būdas. Pavyzdžiui, kiekvienas augalas ar gyvūnas vadinamas dviem

    Pirmoji pagalba nusideginus

    Jei tikėti statistika, dažniausiai nusideginama karštu skysčiu (vandeniu, arbata, kava, sriuba), liepsna, prisilietus prie įkaitinto daikto, rečiau – garais ar cheminėmis

    Pelkinė ūmėdė

    Ūmėdžių Lietuvoje auga apie 80 rūšių. Pelkinė ūmėdė išsiskiria kraujo raudonumo kepurėlės spalva ir atrandama dažniausiai dregnose vietose ar pelkių pakraščiuose.

    Juosvoji guotė

    Juosvoji guotė išsiskiria nedidele netaisyklingos formos, pilka, su metalo atspalviu kepurėle, baltai pilkšvu kotu bei baltais arba pilkais lakšteliais.

    Pilkšvoji kreivabudė

    Pilkšvoji kreivabudė išsiskiria vėduokliška balta kepurėle, kuri augant pilkšvėja, gali įgauti rausvą, rusvą ar gelsvą atspalvį. Grybas auga išskirtinai tik ant lapuočių med

     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)


Gelsvoji šakabudė

Nuodingi, nevalgomi grybai Gelsvoji šakabudė - pirmiausiai išsiskiria savo augimo vieta, mėgsta gudobelių kaimynystę. Tai maži, smėlio spalvos su gelsvu atspalviu, balšvai plaušuoti grybai, kurių kepu

Samaninė arenija

Nuodingi, nevalgomi grybai Samaninė arenija - nedidelis, labai plonas grybas, išsiskiriantis savo vėduokliška kepurėle, dažniausiai netaisyklingai banguotais kraštais. Atrandamas išskirtinai tarp arba

Dvispalvė lakabudė

Lakabudė dvispalvė išsiskiria savo violetiniu atspalviu, nors ir yra valgoma, bet reto grybautojo renkamas grybas.. matyt atbaido jo spalva, nors pasižymi skaniu skoniu bei

Konrado guotenė

Nuodingi, nevalgomi grybai Konrado guotenė išsiskiria savo spalva, kuri įvairuoja nuo geltonos iki oranžiškai geltonos. Grybui senėjant spalva paprastai išblunka iki pilkai rusvos spalvos.

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija