TOP meniu » Receptainė » Receptai pagal tipą » Receptai pagal ingredientą » Grybai žiemai » Prieskoniai grybams
     Dabar esate »» Receptainė

    Pyragėliai su pievagrybiais

    Jums reikės: 250 g miltų
    250 g sviesto
    1/2 šaukštelio druskos

    Įdaras: 100 g šoninės
    2 svogūnai
    500 g pievagrybių
    1/8 l grietinės
    4 šaukštai sauso chereso
    1/4 šaukštelio čiobrelių
    Druska
    Baltieji pipirai

    Gaminimas » Miltus persijoti, išberti ant kočiojimo lentelės, įberti žiupsnelį druskos, įdėti sviesto ir kapoti peiliu į trupinėlius. Užminkyti tešlą ir įdėti į šaldytuvą.

    Šoninę ir svogūnus supjaustyti kubeliais. Pievagrybius nuplauti ir supjaustyti griežinėliais. Šoninę kepinti, kol suspirgės. Likusiuose riebaluose 3 minutes kepinti pievagrybius, nuolat maišyti, po to nuvarvinti ant sietelio.

    Į riebalus, likusius iškepus pievagrybius, suberti svogūnus, čiobrelius, sukrėsti grietinę ir supilti cheresą. Išmaišyti ir nuolat maišant išvirti tirštą padažą. Suberti pievagrybius ir išmaišyti. Iškočioti 3 mm storio tešlos lakštą ir išpjauti 10 cm skersmens blynelių.

    Ant tešlos skridinėlių dėti po šaukštą įdaro, perlenkti pusiau ir pakraštėlius užspausti šakute. Keliose vietose subadyti, aptepti grietine ir kepti skardoje ant viduriniojo orkaitės įtvaro.
    Kiti patiekalai su ingredientais: Miltai • Sviestas • Rūkyta šoninė • Svogūnai • Grybai • Pievagrybiai • Grietinė • Cheresas •

    Rekomenduojame žinoti

    Margakotė guotė

    Margakotė guotė išsiskiria gleivėta pilkai ruda su violetišku ar juodu atspalviu kepurėle bei ilgu, beveik daugiau nei du kartus ilgesniu už kepurėlės skersmenį, kotu.

    Žalsvasis baltikas

    Baltikai tai viena iš gausiausių grybų šeimų. Žalsvasis baltikas išsiskiria žalsva, banguotais kraštais kepurėle, netgi jauna būna gūbruota su banguotais kraštais.

    Valgomasis bobausis

    Dideli, beformiai, su vingiuotai raukšlėta kepurėle, dažniausiai tamsiai rudos ar kaštono spalvos, pavasariniai grybai. Nors grybautojai juos renka, tačiau reikia mokėti juo

    Rausvoji ūmėdė

    Ūmėdžių Lietuvoje auga apie 80 rūšių. Rausvoji ūmėdė išsiskiria raudonai ruda kepurėle. Lietuvos miškuose gan dažna, nekarti.

    Grybinė šydabudė

    Grybinė šydabudė pirmiausia išsiskiria tuo, kad auga išskirtinai tik ant kitų pūvančių grybų, dažniausiai ant pilkosios stirnabudės (Lepista nebularis) arba baltikinių kitų

     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)


Raganų ratilai

Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais

Smailiažvynė žvynabudėlė

Nuodingi, nevalgomi grybai Smailiažvynė žvynabudėlė tai gražūs žvynuoti vaisiakūniai, dažniausiai augantys tarp žolių. Išsiskiria ryškios geltonos ar gelsvos spalvos kepurėle, kuri apaugusi greitai nu

Kopūstgalvis raukšlius

Kopūstgalvis raukšlius tai iš tų grybų, kurių su jokiu kitu grybu nesumaišysi, žinoma nebent su kalafioro galva :). Tai labai raukšlėtas ar garbanotas, apie 10-35 cm skersme

Rudeninis bobausis

Nuodingi, nevalgomi grybai Rudeninis bobausis išsiskiria netaisyklingos formos, skiautėta ruda ar kaštono spalvos kepurėle. Šviežias priskiriamas prie mirtinai nuodingų grybų.

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija