TOP meniu » Receptainė » Receptai pagal tipą » Receptai pagal ingredientą » Grybai žiemai » Prieskoniai grybams
     Dabar esate »» Receptainė

    Pica su grybais

    Jums reikės: (tešlai) 150 g sviesto,
    1-1,5 stiklinės miltų,
    50 g kapotų graikinių riešutų,
    4 šaukštų vandens,
    druskos.

    Grybų masei: 1 svogūno,
    200 g pievagrybių arba kitokių grybų,
    1 nedidelės cukinijos,
    1 česnako skiltelės,
    žiupsnelio druskos,
    juodųjų pipirų,
    1/2 stiklinės neriebios grietinėlės,
    2 šaukštų sviesto,
    2 mažų išvirtų ir sutarkuotų burokėlių,
    100-150 g tarkuoto fermentinio sūrio.

    Gaminimas » Paruoškite tešlą: sumaišykite sviestą ir miltus, kad susidarytų gana smulkūs trupinėliai. Suberkite kapotus riešutus ir druską, supilkite vandenį ir suminkykite tešlą. Maždaug pusę valandos palaikykite šaltai, tada iškočiokite ir išklokite ja 28 cm skersmens formos dugną ir kraštus. Pabadykite šakute ir kepkite 225 C temperatūros orkaitėje apie 10 minučių.

    Svogūną susmulkinkite ir 1-2 minutes patroškinkite svieste. Sudėkite griežinėliais supjaustytą cukiniją ir grybus. Kepkite 5 minutes. Įmaišykite grietinėlę, susmulkintą česnako skiltelę, įberkite druskos ir pipirų. Atvėsinkite. Ant papločio uždėkite tarkuotus burokėlius, užpilkite grybų masę ir apibarstykite tarkuotu sūriu. Kepkite 200 C temperatūros orkaitėje apie 25-35 minutes.
    [Atsiuntė: Smalizius]
    Kiti patiekalai su ingredientais: Sviestas • Burokėliai • Grietinėlė • Cukinija • Pievagrybiai • Grybai • Svogūnai • Graikiški riešutai • Miltai • Fermentinis sūris •

    Rekomenduojame žinoti

    Žalsvasis baltikas

    Baltikai tai viena iš gausiausių grybų šeimų. Žalsvasis baltikas išsiskiria žalsva, banguotais kraštais kepurėle, netgi jauna būna gūbruota su banguotais kraštais.

    Kaip sudaromi grybų pavadinimai (lotyniški)

    Visų grybų, kaip ir kitų organizmų, vardams žymėti mokslinėje literatūroje vartojamas dvinaris (binarinis) būdas. Pavyzdžiui, kiekvienas augalas ar gyvūnas vadinamas dviem

    Didžioji karteklė

    Didžioji karteklė išsiskiria geltonai rudai oranžiškos spalvos, žvynuota kepurėle dažniausiai su šviesesniais krašteliais, nusmailėjusiu kotu, kuris turi membraninį, odišką

    Trapioji ūmėdė

    Trapioji ūmėdė išsiskiria labai trapia, paplokščia su įdubusiu viduriuku, dažniausiai violetiškai juoda su rausvu atspalviu kepurėle bei karčiai aštriu skoniu.

    Raudonžvynis nuosėdis

    Raudonžvynis nuosėdis išsiskiria, iškiliai išgaubta, dažniausiai raudonai ruda su geltonai raudonais plaušeliais ar žvyneliais bei tokiu pat žvynuotu raudonai rudu kotu. Gry

    Krombholco ūmėdė

    Ūmėdžių Lietuvoje auga apie 80 rūšių. Krombholco ūmėdė išsiskiria violetiškai raudona kepurėle, atrandama tik lapuočių miškuose.

     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)


Raganų ratilai

Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais

Smailiažvynė žvynabudėlė

Nuodingi, nevalgomi grybai Smailiažvynė žvynabudėlė tai gražūs žvynuoti vaisiakūniai, dažniausiai augantys tarp žolių. Išsiskiria ryškios geltonos ar gelsvos spalvos kepurėle, kuri apaugusi greitai nu

Kopūstgalvis raukšlius

Kopūstgalvis raukšlius tai iš tų grybų, kurių su jokiu kitu grybu nesumaišysi, žinoma nebent su kalafioro galva :). Tai labai raukšlėtas ar garbanotas, apie 10-35 cm skersme

Rudeninis bobausis

Nuodingi, nevalgomi grybai Rudeninis bobausis išsiskiria netaisyklingos formos, skiautėta ruda ar kaštono spalvos kepurėle. Šviežias priskiriamas prie mirtinai nuodingų grybų.

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija