TOP meniu » Receptainė » Receptai pagal tipą » Receptai pagal ingredientą » Grybai žiemai » Prieskoniai grybams
     Dabar esate »» Receptainė

    Rekomenduojame žinoti

    Šilbaravykis (melsvėjantysis)

    Dideli, mėsingi, dažnai užaugantys didesni nei 15 cm. skersmens, šiaip balti, tačiau labai greitaibei ryškiai pamėlynuojantys nuo paspaudimų.

    Čerpėtasis dyglutis

    Čerpėtasis dyglutis arba Čerpėtasis žvynadyglis išsiskiria ruda spalva bei žvynais apšepusiu kepurėlės paviršiumi, kurios apačia dygliuota.

    Purpurinė guotė

    Purpurinė guotė išsiskiria rausvai purpurine, rausvai gelsvai dėmėta, senesnių su purpuriškai rožiniais smulkiais žvyneliais, sausa kepurėle. Atrandamas dažniausiai pušų kai

    Baziliko naudojimas ir nauda

    Tai prieskonis dažnai vadinamas karališkuoju. Nepaprastai aromatingas, labai maloniai kvepia, kvapas gerai išsilaiko ir žolę išdžiovinus. Jų yra įvairių rūšių, vienų kvapas

    Kvapioji ūmėdė

    Kvapioji ūmėdė išsiskiria dažniausiai pusrutuliška, vėliau paplokščia gelsva kepurėle bei maloniu primenančiu migdolus skoniu.

    Piengrybis pūkuotė

    Dažnai atrandamas, ypač šalia beržų, grybas su užraitytais į apačią gauruotais kraštais bei su ryškiomis koncentriškomis zonos, išskiriantis baltas karčias sultis.

    Tamprusis baravykas (kazlėkas)

    Vidutinio dydžio, labai tamprūs grybai, išsiskiria tuo kad nebijo šalnų bei naktimis šviečia, paprastai atrandamas tik pušynuose.

    Baltarudis baltikas

    Baltarudis baltikas išsiskiria kaštono spalvos arba rausvai ruda kupurėle bei itin smėlėtu kotu, nes dažniausiai atrandama smėlėtuose pušynuose, grupėmis.

    Mairūno naudojimas ir nauda

    Tai sveikas ir naudingas prieskonis, tinka ir kitoms sriuboms, apkepams, troškintiems patiekalams, makaronų padažams, mėsos patiekalams ir įvairiausių rūšių dešroms - šie pr

    Lauro lapelių naudojimas ir nauda

    Laurų lapai, skirtingai nei kiti prieskoniai, dedami į sriubas, troškinius ar padažus prieš 5-7 minutes baigiant virti. Laurų lapų, priklausomai nuo patiekalo kiekio, dedama

    Šalninė guotė

    Lietuvoje priskaičiuojama apie 13 guotės genties grybų. Šalninė guotė išsiskiria gelsvu kotu bei kepurėlės apačia bei gelsvai juoda kepurėle.

    Auksiškoji ūmėdė

    Ūmėdžių Lietuvoje auga apie 80 rūšių. Auksiškoji ūmėdė išsiskiria aukso geltonumo kepurėle ir dažnuosiai atrandama pušynuose šalia beržų ar juodalksnio.

     Pastebėjai netikslumų, klaidų ar radai netinkamos informacijos... praneškite mums :)


Raganų ratilai

Raganų ratilai - liaudiškai dar vadinami laumių ratais, raganų puota, raganų ratai, raganų žiedai - tai ne kas o tik grybai, augantys gan taisyklingais žiedais

Smailiažvynė žvynabudėlė

Nuodingi, nevalgomi grybai Smailiažvynė žvynabudėlė tai gražūs žvynuoti vaisiakūniai, dažniausiai augantys tarp žolių. Išsiskiria ryškios geltonos ar gelsvos spalvos kepurėle, kuri apaugusi greitai nu

Kopūstgalvis raukšlius

Kopūstgalvis raukšlius tai iš tų grybų, kurių su jokiu kitu grybu nesumaišysi, žinoma nebent su kalafioro galva :). Tai labai raukšlėtas ar garbanotas, apie 10-35 cm skersme

Rudeninis bobausis

Nuodingi, nevalgomi grybai Rudeninis bobausis išsiskiria netaisyklingos formos, skiautėta ruda ar kaštono spalvos kepurėle. Šviežias priskiriamas prie mirtinai nuodingų grybų.

 Pasidalink FOTO laimikiu..

 Nuotraukų galerija