WWW.grybai.net
2oo8::2o11
Padaryti startiniu  Įkelti į Favoritus
Rašyti laišką svetainės administratoriui  DUK - dažniausiai užduodami klausimai
Siųsti nuorodą | Rekomenduoti draugams  Grįžti atgal >>>>

Grįžti atgal


Arbatos tėvynė - Kinija. Apie stimuliuojantį gėrimą, vėliau pavadintą arbata, pirmą kartą užsiminta 2700 m. pr. m. e. kinų metraščiuose. Iki III m. e. a. arbata dažniausiai buvo vartojama tik kaip vaistas ar tonizuojantis gėrimas, ruošiamas iš šviežių arbatžolių. Tangų dinastijos laikotarpis (618-907 m. e. m.) tapo vadinamuoju arbatos aukso amžiumi, kai arbata pradėta gerti ne tik imperatoriaus ir kilmingųjų dvaruose, bet ir arbatinėse, neturtingųjų kinų namuose. Tada buvo parašytas ir pirmasis išsamus traktatas apie arbatą (jos auginimą, ruošimą, saugojimą, vartojimą ir gydomąsias savybes). Tuo laikotarpiu buvo geriama tik žalioji arbata.

Pagrindinės arbatos rūšys yra skirstomos pagal jos apdorojimo būdą (žalioji, juodoji, baltoji, raudoniji, matė, lapačio). Arbata renkama nuo arbatkrūmių. Žinomi trys arbatkrūmiai: kiniškasis, Asamo (Indijos regionas), Kambodžos. Manoma: Kambodžos arbatkrūmis - arbatkrūmių "pradininkas". Kiniškasis arbatkrūmis - krūmas, indiškasis - medis, užaugąs iki 30 metrų aukščio, bet niekas jam, skirtam arbatai, tiek augti neleidžia. Maksimalus jo aukštis būna 1,5 metro, nes nuo tokio arbatkrūmio patogu skinti lapus. Indiškojo arbatkrūmio lapai stambesni už augančio Kinijoje. Kambodžos arbatkrūmis - tarpinė grandis tarp medžio ir krūmo".
Minėtose šalyse skirtingi ir arbatos paruošimo būdai. Anksčiau buvo manyta, jog žalioji ir juodoji arbata - tai du skirtingi dalykai. Iš tikrųjų tai to paties krūmo lapai. Skiriasi tik jų apdorojimo būdas. Iki XVII amžiaus buvo gaminama tik žalioji arbata. Kinijoje ji vadinama Tailongo. Plečiantis prekybos ryšiams su Europa kinai ėmė rūpintis, kaip ilgiau išlaikyti eksportuojamos arbatos savybes. Buvo atrastas arbatos fermentacijos būdas: lapas užkonservuojamas - ilgiau išlaikomos aromatinės savybės.

Technologinis arbatos apdorojimo procesas yra maždaug toks: šviežiai nuskinti lapeliai rūšiuojami, vytinami (jei reikia - vyniojami), fermentuojami ir kaitinami esant aukštai temperatūrai, po to džiovinami, ir taip gaunama juodoji arbata. Gaminant žaliąją arbatą, lapeliai nefermentuojami, todėl išlieka žalios spalvos. Ulongo arbata yra pusiau fermentuota, baltoji - apdorojama garais ir džiovinama, kol lapeliai įgauna sidabrinę spalvą.
Negalima pamiršti ir kitų arbatos auginimo ir ruošimo tradicijų puoselėtojų - japonų. Japonijoje arbata pradėta auginti maždaug IX m. e. a. Pirmosios sėklos ir auginimo bei ruošimo būdai buvo perimti iš Kinijos. Dar ir šiandien dauguma japonų ištikimi žaliajai arbatai. Jie taip ištobulino jos auginimo, ruošimo ir vartojimo būdus, kad kai kurioms jų žaliosios arbatos rūšims neprilygsta net ir puikiosios rinktinės kinų arbatžolės.

Dabar arbata auginama Ceilone, Indijoje, Kinijoje, Pietryčių Afrikoje (Kenijoje, Mozambike), Argentinoje ir Japonijoje. Kiekvienos vietovės arbata yra skirtingo skonio, spalvos ir kvapo. Arbatos savybės taip pat priklauso ir nuo aukščio, kuriame arbata auga. Priklausomai nuo arbatos plantacijos aukščio virš jūros lygio, yra skiriamos trys arbatų rūšys:

  Aukštai auginta - kai plantacija yra daugiau nei 1800 metrų virš jūros lygio aukštyje. Tokių vietų pasaulyje yra nedaug. Arbatai augti reikalinga ne žemesnė negu +13 laipsnių Celsijaus temperatūra, tropikuose naktimis tokia temperatūra būna 2200 metrų virš jūros lygio aukštyje. Arbatai reikia daug drėgmės, todėl ji gali augti tik musoninių liūčių zonoje. Ji yra labai reikli dirvai, kuri turi būti puveninga, neakmenuota, o tokios dirvos būna tik senai susiformavusiuose kalnuose. Kad atitiktų visas šias sąlygas, pasaulyje yra tik trys pagrindinės vietovės: Pietų Kinija, Rytų Indija ir Ceilonas. Todėl aukštai auginta arbata visada būna tik iš šitų kraštų.

  Aukštai augintos arbatos gėrimas yra ypatingas tuo, kad turi neįprastai gerą aromatą, tačiau jo būna blyškesnė spalva ir silpnesnis skonis. Tokia arbata labiausiai mėgstama Vakarų Europoje - Anglijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Skandinavijoje. Beje, ši arbata būna pati brangiausia.

  Vidutiniame aukštyje augusi arbata laikoma tokia, kurios plantacijos yra 1200-1800 metrų virš jūros lygio. Didžiausios plantacijos yra Kinijoje, Kenijoje ir Pietų Indijoje. Arbatos gėrimas pasižymi geru skoniu, bet yra silpnesnio kvapo ir spalvos. Tokia arbata populiariausia JAV, Kanadoje, Australijoje. Ši arbata yra vidutinės kainos.

  Žemai augusi arbata - tokia, kurios plantacijos yra iki 1200 metrų aukščio virš jūros lygio. Labai daug tokios arbatos augina Ceilone, Kinijoje, Afrikoje. Užpilas pasižymi tamsia spalva, tačiau kvapas ir skonis yra silpnesni. Labiausiai tokia arbata mėgstama Rusijoje, arabų kraštuose, o taip pat ir Lietuvoje.


 Taisyti / Papildyti » 













DĖMESIO!

Naujasis receptainės adresas
www.verdamkepam.lt

2015-07-04
L a i m a
Sapnų pasaulis | Avatarai | Horoskopai | Vardų žinynas | Vietoves.lt |
Svetainės info | Rašyti autoriams | Jūsų komentarai | Literatūra/Nuorodos
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai