Valgomas, bet deginančio, aštraus skonio

  Piengrybis rudasis - Lactarius rufus.

2 3 4

        Kepurėlė: 3-10 cm. skersmens, iš pradžių varpeliška, vėliau paplokščia ir galiausiai piltuvėliška, beveik visada su aiškiai matomu smailiu gūbreliu. Kraštai siauri ir ilgą laiką būna užsilenkę žemyn. Luobelė rausvai ruda, kraštuose šiek tiek šviesesnė, lygi padengta lengvomis dulkelėmis, tačiau drėgnu oru blizganti ir lipni.
        Lakšteliai: tankūs siauri, kotu šiek tiek nuaugę žemyn.
        Kotas: 5-8 cm. ilgio kepurėlės spalvos cilindriškas, palyginti ilgas, prie pagrindo apžėlęs balsvais pūkeliais. Iš pradžių pilnaviduris, vėliau tuščiaviduris.
        Mėsa: senesnių grybų dažnai trapi, sakų kvapo bei gan aštraus skonio. Vandeningos, gausiai išsiskiriančios pieniškos sultys taip pat labai aštraus skonio, šviesiai rausvai rudos spalvos.
        Sporos: baltos.
         Auga birželio - spalio mėnesiais, dažniausiai randamas spygliuočių miškuose po pušimis, bet auga ir lapuočių bei mišriuose miškuose.
        Niam niam: nors grybas yra valgomas, tačiau dėl deginančio aštraus skonio retas grybautojas jį renka (prieš vartojimą reikia išmirkyti).
        Pavojus: vienas mažytis grybas, aštraus deginančio skonio, gali pagadinti visą grybų puodą.

        Ketvirtosios kategorijos grybas.

        Rašykit jei radot klaidų, netikslumų. Laukiami ir papildymai, ypač pavadinimuose, nes juk grybai įvairiuose Lietuvos kampeliuose vadinami skirtingai. Taigi domintų įvairūs liaudiški grybų pavadinimai. AČIŪ :)