Valgoma

  Gluosninė kreivabudė - Pleurotus ostreatus.

2 3 4

        Kepurėlė: 5-15 cm. skersmens, netaisyklingos formos. Spalva įvairuoja nuo tamsiai pilkos su violetiniu atspalviu, pilkšvai rudos iki šviesiai rudos su gelsvu atspalviu. Kepurėlė labai mėsinga, iš pradžių iškili, vėliau paplokščia arba įdubusi, visada kriauklės pavidalo - vėduokliška. Luobelė lygi, plika, blizganti.
        Lakšteliai: Jaunų grybų balti, senesnių pilkšvi, toli kotu nuaugę, tankūs bei platūs.
        Kotas: trumpas ir storas 3-6 cm. ilgio, 1-3 cm. storio, apaugęs baltais minkštais pūkeliais, ypač prie pagrindo. Ekcentriškas arba šoninis, kartais centrinis. Dažnai keli grybai kotais suaugę tarp savęs, dažnai į viršų platėjantis. Senų grybų būna sumedėjęs.
        Mėsa: jaunų grybų minkšta, senų kieta, turi švelnų ir malonų skonį bei kvapą. Balta. Senesnių grybų tampri.
        Sporos: pilkšvos su violetiniu atspalviu.
         Auga vėlyvą rudenį: rugsėjo - spalio, kartais ir lapkričio ir net gruodžio mėnesiais bei pavasarį. Dažniausiai auga tiltais, kuomet vienas grybas tarsi čerpė dengia kitą grybą. Taip jos auga ant lapuočių, ypač ant senų klevų, gluosnių, tuopų. Tačiau pasitaiko ir ant spygliuoęių medžių kelmų ir kamienų. Beto gerai auga ir dirbtiniu būdu. Puikiai tinka kepti ir troškinti, džiovinti netinkamas. Tačiau prieš paruošimą būtina pašalinti kitą sumedėjusį kotą.

        Ketvirtosios kategorijos grybas.

        Rašykit jei radot klaidų, netikslumų. Laukiami ir papildymai, ypač pavadinimuose, nes juk grybai įvairiuose Lietuvos kampeliuose vadinami skirtingai. Taigi domintų įvairūs liaudiški grybų pavadinimai. AČIŪ :)