Valgomas tik jaunas

  Čerpėtasis dyglutis - Sarcodon imbricatus Karst.

Kepurėlė: 6-20 cm. skersmens, tvirta mėsinga, iš pradžių iškili, vėliau paplokčia, įdubusi arba šiek tiek piltuvėliška. Kraštai iš pradžių užsirietę žemyn, vėliau neretai skiltėti. Luobelė su dideliais, beveik statmenais žvyneliais, kurie būna čerpiškai išsidėtę koncentriškais apskritimais ir primena grifo plunksnas. Jauno grybo kepurėlės paviršius aksomiškas, grybui augant tamsiai rudi žvyneliai ant šviesiai rudos luobelės darosi vis didesni ir ryškesni. Apatinė kepurėlės pusė padengta 4-p mm. ilgio ir 1-2,5 mm. storio dygliais, kurie jaunų grybų baltai pilkšvi ar rausvai gelsvi, senesnių parudavę.         Kotas: dažniausia labai trumpas, nevienodo storio, viršutinėje dalyje apaugęs dygliais, perėjusiais nuo kepurėlės. Kotas, kaip ir dygliai, iš pradžių baltai pilkšvas ar rausvai gelsvas, vėliau pilkai rudo atspalvio, tačiau dažniausiai kepurėlės atspalvio.         Mėsa: kieta, beveik bekvapė, nors senesni grybai gali turėti gan nemalonų kvapą, senesnių grybų kartoko, kartais net aštraus skonio, iš pradžių balkšva, ilgainiui įgauna pilkai rusvą atspalvį.         Sporos: rausvai rudos.          Auga rugpjūčio - lapkričio mėn. spygliuočių miškuose, ypač kalnuotose vietovėse, kartais randamas ir mišriuose miškuose po pušimis ar eglėmis.         Sinonimai: Hydnum imbricatum, žvynadyglis.         Niam niam: prieš paruošimą būtina nuplikyti. Sudžiovintas ir sumaltas vartojamas kaip prieskonis įvairiems patiekalams pagardinti, tačiau rekomenduotina vartoti labai saikingai, nes yra stipraus kvapo.         Ketvirtosios kategorijos grybas.

        Rašykit jei radot klaidų, netikslumų. Laukiami ir papildymai, ypač pavadinimuose, nes juk grybai įvairiuose Lietuvos kampeliuose vadinami skirtingai. Taigi domintų įvairūs liaudiški grybų pavadinimai. AČIŪ :)