|
Kepurėlė: 2-15 cm. skersmens, beformė, tuščiavidurė, vingiuotai raukšlėta, dažnai skiltėta. Kraštai suaugę su kotu. Spalva gali įvairuoti nuo gelsvai rudos iki rausvai rudos.
Kotas: 3-8 cm. ilgio, 2-3 cm. storio, tuščiaviduris, šiek tiek apžėlęs pūkeliais. raukšlėtas arba išvagotas išilginių griovelių. Iš pradžių baltas arba balšvas, vėliau įgauna rausvą atspalvį.
Mėsa: trapi minkšta, turi silpną, bet labai malonų skonį ir kvapą.
Sporos: baltos.
Auga kovo - gegužės mėn. smėlinguose pušynuose, ant medžių šaknų, t.p. kirtavietėse, gaisravietėse bei miškų aištelėse.
Sinonimai: gniaužtenis, šimtakamaris.
Dėmesio: net ir apvirtas gali sukelti alerginių reakcijų. Priežastis - nuodingoji medžiaga - giromitrinas, kuri pažeidžia kepenis ir inkstus. Grybą verdant ar džiovinant giromitrinas iš dalies sunaikinamas, tačiau nepilnai, todėl jį iš tikrųjų nerekomenduojama rinkti. Beto, dar pavojingesni senesni grybai, kuriuose esama nuodingųjų medžiagų, kurios nesuyra net ir aukštoje temperatūroje. Šių grybų sukelto apsinuodijimo požymiai pasireiškia silpnumu, vėmimu, viduriavimu, kartais gelta arba kepenų ir inkstų ligomis, nuo kurių tam tikromis aplinkybėmis žmogus gali net mirti.
Niam niam: ruošiant maistui, 10-15 min. pavirinami, perkošiami, išplaunami, rekomenduotina antrą kartą nuvirti ir nukošti, išplaunami ir tik po to naudojami maistui. Tinkami ir džiovinimui. Tačiau iš tikrųjų, vertėtų gerai pagalvot ar juos rinkti!!!
Žali mirtinai nuodingi, bet apvirti valgomi.
|
Grybų paieška, pagal pavadinimą
Valgomasis bobausis - Gyromitra esculenta Fr.
